Į pradžią Aloyzo Toleikio biografija
Atgal

Aloyzo Toleikio biografija

alloyzas toleikis

„Šiaulių krašto“ nuotrauka

Aloyzas Toleikis gimė 1931 m. balandžio 12 d. Šilalės rajone Gvaldų kaime. 1949-1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių Pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas) dėstytoju, nuo 1980 m. profesoriaus pareigose. Dvidešimt metų A. Toleikis buvo piešimo katedros vedėju, dešimtmetį vadovavo Šiaulių dailininkų sąjungai. Menininkas įdėjo daug pastangų kuriant Šiauliuose dailės ir Universiteto galerijas.

A. Toleikis  Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1966 m. 1978 metais skulptoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.

Aloyzas Toleikis sukūrė dešimtis portretų, dekoratyvinių skulptūrų, medalių, projektavo antkapinius paminklus. Darbai atlikti iš marmuro, granito, bronzos, terakotos, medžio. Skulptorius dalyvavo parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Maskvoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Svarbesni kūriniai: „Jaunystė“ (1969), „Ikaras“ (1971), „Grojanti mergaitė“ (1978), „Dubysa“ (1976), „Rytas“ (1979), „Motinystė“ (1980), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985), „Laiko ritmai“ (2014), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973), antkapinis paminklas A. Bilevičiūtei (1977), žymių šiauliečių bareljefai, biustai: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kitų.

Aloyzo Toleikio darbų yra įvairių Lietuvos muziejų fonduose.

1972 ir 1982 metais apie skulptorių išleistos Jono Sidaravičiaus ir Vytenio Rimkaus knygos.