Atgal

Upės plauks į melsvą tolį

MatiešionysUpės plauks į melsvą tolį,
Gervės grįš ir vėl išskris.
Nežinau, brangi mamyte, 
Ar pabelsiu į duris?

Nežinau, ar dar pareisiu
Per sodelį takeliu?
Tėviškėlė pasikeitus,
Nėr darželyje gėlių.

Jei pareisiu, kas belauktų
Prie vartelių atdarų,
Veltui tavo vardą šauksiu, -
Tu toli ten už kalnų.

Tu, Urale, motinėle,
Tėtis jau šaltuos kapuos,
Kas paklos man patalėlį,
Kas nuliūdusį paguos?

Kas nušluostys drėgną veidą,
Atsigerti kas paduos?
Nemunėly saulei skęstant
Kas dainelę padainuos?

Kas saulutei patekėjus
Iš miegelio pabudys?
Kas lankelėn šieną pjaunant
Pradalgėlę išvartys?

Jei dar gyvas aš sugrįšiu
Į gimtuosius namelius,
Apkabinsiu medį, kryžių
Lyg tikruosius tėvelius.

Kloja guolį uogienojai,
Guodžia mus giria plati.
Nenušluostyti rasoja
Skruostai skausmo išgelti.

Ginklą kelti mes išdrįsom,
Vėtros mūs nepabaugins.
Savo mielą gimtą sodžių
Partizanai vėl apgins.

Mėgstamiausia Jono Kazlausko daina (užrašyta Būdų kaime, netoli Birštono)