Į pradžią Siponių bendruomenėje lietus išpildė didelę, gražią svajonę
Atgal

Siponių bendruomenėje lietus išpildė didelę, gražią svajonę

G. Petkevičaitės-Bitės atminimo vakaro Siponyse svečiai: klarnetininkas V. Andriuškevičius, rašytojas P. Palilionis, aktoriai V. Kochanskytė ir P. Venslovas

Liepos 15 d. projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai  Birštone 2016 m.“ lankė Siponių kaimo bendruomenę. Birštone pasidžiaugę giedru dangumi, kartu su vakaro svečiais: aktoriais Virginija Kochanskyte, Petru Venslovu, knygos „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ autoriumi Petru Palilioniu ir klarnetininku Valdu Andriuškevičiumi, išvykome prie Siponių dvaro, kur planavome organizuoti renginį. Giedro dangaus nuotaiką išsklaidė virš Siponių pakibęs debesų skėtis. O tik pasiekus gyvenvietę – šventino lietus. Tapo aišku, kad teks prašytis vidun. Dvaro šeimininko, Seimo nario Andriaus Palionio, įkalbinėti nereikėjo. Jis svetingai atvėrė namų duris, pertvarkė erdvę pagal vakaro svečių poreikius ir pritaikė pasirodymui.

Vakaro pradžioje aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas pristatė Petro Palilionio skaitytinės dramos „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ veikėjus: autorius (jis – ir augintinis Antanas Kasperavičius), aktorė (ji – ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė), tolstančio aido dejonė – tarsi iš niekur atsirandanti ir vėl dingstanti veiksmo ar minčių palydovė, neįkyrūs buitiniai triukšmai. Suskambusi klarneto muzika, nukėlė į aktorės namus, kuriuose, po koketiško ir šmaikštaus pokalbio, atsiranda ir autorius. Jis turi 30 „tikros, nenuvalkiotos meilės“ įrodymų. Tai – Antano Kasperavičiaus niekur neviešinti, niekam nežinomi laiškai, rašyti Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Suintriguota tokios naujienos, aktorė leidžasi į avantiūrą – imasi vaidinti rašytoją, o autorius tampa Antanu. Laiškuose skleidžiasi patarimuose slypinčios meilės apraiškos, pamoksluose – rašytojos noras, kad jos augintinis nepamirštų būti Žmogumi, kasdienių rūpesčių aptarime – glaudus ir tvirtas jų ryšys.

Po spektaklio scenoje pasirodė ir knygos autorius Petras Palilionis. Rašytojas pasakojo apie rastus laiškus, spaliais aplipusius, apie tai, kaip sekėsi rašyti knygą, su kokiais iššūkiais susidūrė. Ir vis save stabdė, kad neišsiplėstų, nes knygą „apie dvasios, ne luomo bajorę“ rašė iš visos širdies, įsigilindamas, norėdamas ne tik sausus laiškus pateikti, bet svarbiausius jos ir Antano Kasperavičiaus gyvenimo akcentus sudėlioti. Autorius Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei įteikė keturias knygas, o savo poezijos rinktinę „Meilės latras“ palydėjo subtilia dedikacija: „Meilės ieškotojams, su geriausiais linkėjimais, su supratingais palinksėjimais“. 

Alina Jaskūnienė dėkojo vakaro svečiams, visiems susirinkusiems, Siponių bendruomenės pirmininkei Vijolei Skorodumovienei už gražų bendradarbiavimą. Andriui Palioniui tarė padėkos žodį už tai, kad šis svetingai priėmė į savo namus, kad remia ir skleidžia kultūros šviesą, ir padovanojo šviesos simbolį – žibintą –  lyg ženklą ir linkėjimą, kad visos pastangos ir gražūs, geri darbai bendruomenės labui, sugrįžtų didele gerumo banga į paties Andriaus gyvenimą.

Andrius Palionis bibliotekos direktorei įteikė padėką „už kūrybos – gyvybės sklaidą, kuri vienija žmones, už galimybių ir kūrybinių sprendimų ieškojimą, kurie skatina mylėti gyvenimą, džiaugtis gyvenimu, degti gyvenimo ugnimi“. Spektaklio komandai, su ašaromis akyse, dėkojo už tai, kad šie pirmieji išpildė šviesaus atminimo tėvelio Juozo Palionio svajonę dvare rengti kultūrinius renginius. Knygos autoriui įteikė tėvelio ir Valės Petkevičienės knygą „Čia Nemunas vingiuoja“.

Toks gėrio, šilumos, išsipildžiusių svajonių, bendruomeniškumo pliūpsnis pripildė širdis džiaugsmo ir ramybės. Ne vienas vakaro dalyvis sakė eisiąs į biblioteką iš naujo prisiminti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrybą, nes jos vertybinės nuostatos sužavėjo, o iškeliamos problemos ir vizijos yra aktualios ir šiais laikais.

Po kiekvieno renginio grįžtu pakylėta. Visuomet gyvenusi mieste, niekad neįsivaizdavau, koks gražus gyvenimas teka mažose bendruomenėse. Kai nereikia ieškoti, su kuo eiti į renginį, nes jame bus didžioji dauguma kaimynų. Kai po renginio gali nueiti pas kaimyną ne menkaverčių televizijos laidų aptarti, o didžius istorijos žmones prisiminti. Tokie renginiai padeda asmenybėms nesudužti į kasdienybės uolas, ir visiems nariams pajausti kokybiško gyvenimo skonį.

O ten, vos už kelių  žydinčių grikių ar javų laukų, atstatomas istorinis dvaras. Ir ne kaimo turizmui, o bendruomenės reikmėms, nes dvaro šeimininko Andriaus Palionio vaikystės namuose degė kultūros ugnis, o švelnios tėvų rankos žiedė Asmenybę, kuri saugos ir tęs šeimos svajones.

Ledina Tamošiūnienė

Apie renginį www.kvitrina.com:
Iš renginio „Po žvaigždėtu vasaros dangum“. G. Petkevičaitė-Bitė: „Nesirūpink per daug migiu ir jovalu. Ne tam mes sau žmogaus vardą įsidėjome!”
Virginija Kochanskytė: „Siponių dvarvietė – tai nuostabus gamtos kampelis, kuriame buvome laukiami”
 Po žvaigždėtu vasaros dangum Siponių dvare (Foto)